Vaistinis preparatas: Sandostatin LAR
Puslapis: 7


tirotropiną atpalaiduojančio hormono (TRH) sukeltą tirotropino (TTH) išsiskyrimą.

Priešingai negu somatostatinas, oktreotidas stipriau slopina AH negu insulino išsiskyrimą, taip pat nesukelia kompensacinės hormonų hipersekrecijos (t.y. AH sergantiesiems akromegalija).

Daugeliui sergančiųjų akromegalija Sandostatin LAR vaisto forma, vartojama kas keturias savaites, palaiko pastovią gydomąją oktreotido koncentraciją kraujo serume, mažina AH ir normalizuoja IAF-1 koncentraciją serume. Daugumai pacientų Sandostatin LAR ryškiai sumažina ligos simptomus, pvz., galvos skausmą, prakaitavimą, paresteziją, nuovargį, osteoartralgiją ir riešo kanalo sindromą. Reikšmingai daliai (50 %) anksčiau negydytų pacientų sergančių akromegalija ir AH sekretuojančia hipofizės adenoma, gydymas Sandostatin LAR > 20 % sumažino naviko tūrį.

Sandostatin LAR užtikrina ilgalaikę ligos simptomų kontrolę pacientams, kuriems yra funkciniai skrandžio, žarnyno, kasos endokrininės sistemos navikai. Oktreotido poveikis priklauso nuo naviko rūšies:

Karcinoidiniai navikai. Vartojant oktreotidą, gali išnykti simptomai, ypač paraudimas ir viduriavimas. Dažniausiai šis poveikis pasireiškia kartu su sumažėjusia serotonino koncentracija plazmoje ir sumažėjusiu 5-hidroksiindolacto rūgšties išsiskyrimu su šlapimu.

VIPomos. Šiam navikui būdinga padidėjusi vazoaktyvių intestininių peptidų (VIP) produkcija. Daugeliui pacientų vartojant oktreotidą, iš pradžių dažniausiai sumažėja sekrecinis viduriavimas, būdingas šiai ligai, dėl to pagerėja gyvenimo kokybė. Taip pat pagerėja simptomai, susiję su elektrolitų pokyčiais, pvz.: hipokalemija, ir nereikia skirti enterinių ar parenterinių skysčių bei elektrolitų papildų. Atliekant kompiuterinę tomografiją kai kuriems pacientams nustatytas sulėtėjęs arba sustojęs naviko augimas, netgi sumažėjęs navikas, ypač kepenų metastazės. Pagerėjusi klinikinė būklė paprastai būna susijusi su sumažėjusia VIP koncentracija plazmoje, net iki normos.

Gliukagonomos. Vartojant oktreotidą, sumažėja šiai būklei būdingas nekrolizinis migruojantis bėrimas. Oktreotido poveikis nedidelio laipsnio cukriniam diabetui, kuris yra gana dažnas, nėra ryškus, ir todėl nesumažina insulino arba geriamųjų hipoglikeminių vaistų poreikio. Šiems pacientams oktreotidas sumažina viduriavimą, todėl padidėja jų kūno masė. Nors, vartojant oktreotidą, dažnai staigiai sumažėja gliukagono koncentracija plazmoje, tačiau tai paprastai neišlieka visą vaisto vartojimo laikotarpį, nors išlieka simptominis pagerėjimas.

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>