Vaistinis preparatas: Topiramate Accord
Puslapis: 16


Topiramatas yra monosacharidas, kurio vandenilis pakeistas sulfamatu. Elektrofiziologiniai ir biocheminiai tyrimai su neuronų kultūromis parodė tris farmakologines vaistinio preparato savybes, kurios gali turėti įtakos topiramato antiepilepsiniam veiksmingumui. Topiramatas retina veikimo potencialų atsiradimą neuronuose dėl pastovios neurono depoliarizacijos, tai rodo, kad priklausomai nuo būklės blokuoja įtampai jautrius natrio kanalus.

Topiramatas sustiprina gama aminosviesto rūgšties (GASR) poveikį kai kuriems GASR receptoriams. Topiramatas pasižymi silpnu antagonistiniu poveikiu jaudinamajam amino rūgšties gliutamato porūšio receptorių kainato/AMPA (alfa amino-3-hidroksi-5-metilisoksazolo-4-propiono rūgštis) poveikiui, bet neveikia N-metil-D-aspartato (NMDA) receptorių porūšio. Be to, topiramatas slopina kai kuriuos karboanhidrazės izofermentus. Toks poveikis, manoma, kad neturi dilelės įtakos antiepilepsiniam topiramato poveikiui.

Migrenos profilaktikos topiramatu veiksmingumas buvo įvertintas dviejų daugiacentrių atsitiktinių imčių dvigubai aklu būdu atliktų placebu kontroliuojamųjų paralelinių grupių tyrimų metu. Jungtiniai tyrimų, kurių metu buvo vertintas 50 (n = 233), 100 (n = 244) ir 200 mg (n = 228) topiramato paros dozių veiksmingumas, duomenys rodo svarbiausios vertinamosios baigties (vidutinė migrenos trukmė per mėnesį) vidutinį procentinės dalies sumažėjimą atitinkamai 35 %, 51 % ir 49 %, palyginti su 21 % placebo grupėje (n = 229). 100 ir 200 mg topiramato paros dozės buvo statistiškai reikšmingai veiksmingesnės už placebą, o 50 mg paros dozės veiksmingumo skirtumas, palyginti su placebu, buvo statistiškai nereikšmingas. 27 % pacientų, kurie vartojo 100 mg topiramato paros dozę, migrena pasireiškė bent 75 % rečiau (placebo grupėje 11 %), o 52 % sumažėjimas buvo bent 50 % (placebo grupėje 23 %).

Trečdaliui daugiacentriuose atsitiktinių imčių dvigubai aklu būdu atliktuose paralelinių grupių tyrimuose dalyvavusių pacientų migrenos trukmė (svarbiausia vertinamoji baigtis) sutrumpėjo -0,8 per mėnesį, palyginti su pagrindine trukme placebo grupėje. Sumažėjimas vartojant 100 mg topiramato paros dozę buvo -1,6 per mėnesį, o vartojant 200 mg topiramato paros dozę buvo 1,1 per mėnesį. Šie skirtumai buvo statistiškai nereikšmingi.

Vėlesnio papildomo tyrimo duomenimis, statistiškai reikšmingų skirtumų, palyginti su pradine veiksmingumo vertinamąja baigtimi, tarp numatytos 200 mg topiramato paros dozės ir placebo, nenustatyta (migrenos epizodų per mėnesį dažnis palyginti su pradiniu).

5.2 Farmakokinetinės savybės

Topiramatui, palyginti su kitais vaistiniais preparatais nuo epilepsijos, būdingos tokios farmakokinetinės savybės: ilgas pusinio skilimo periodas kraujo plazmoje, linijinė farmakokinetika, klirensas daugiausia per inkstus, reikšmingo prisijungimo prie baltymų nebuvimas ir kliniškai reikšmingų aktyvių metabolitų nebuvimas.

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>