Vaistinis preparatas: Topiramate Portfarma
Puslapis: 15


Topiramatas stirpriai slopina vaistus metabolizuojančius fermentus, jis gali būti vartojamas ne kartu su maistu, topiramato koncentracijos plazmoje nuolat stebėti nereikia. Klinikiniuose tyrimuose tarp vaisto koncentracijos plazmoje ir jo veiksmingumo ar nepageidaujamų šalutinių reiškinių akivaizdaus ryšio nustatyta.

Topiramatas yra gerai ir greitai absorbuojamas. Sveikiems savanoriams suvartojus 100 mg geriamojo topiramato, vidutinė 1,5 µg/ml didžiausia koncentracija plazmoje (Cmax) pasiekiama per 2–3 valandas (Tmax). Remiantis su šlapimu išskirtų radioaktyvių medžiagų kiekiu nustatyta, kad išgėrus 100 mg 14C žymėto topiramato, vidutiniškai absorbuojama ne mažiau kaip 81 proc. dozės. Maistas kliniškai reikšmingos įtakos topiramatui nedaro. Dažniausiai plazmoje esantys baltymai suriša 13–17 proc. topiramato. Nustatyta, kad ant eritrocitų paviršiaus esančios topiramatą prijungiančios vietos pasižymi nedidele surišamąja geba, jos yra įsotinamos, kai vaisto koncentracija plazmoje yra didesnė kaip 4 µg/ml. Pasiskirstymo tūris kinta atvirkščiai proporcingai dozei. Nustatytas vidutinis tariamasis pasiskirstymo tūris suvartojus vieną 100–1200 mg dozę yra 0,55–0,8 l/kg. Lytis turi įtakos pasiskirstymo tūriui. Moterims pasiskirstymo tūris sudaro maždaug 50 proc. vyrams nustatyto pasiskirstymo tūrio. Tokį pasiskirstymą nulemia tai, kad moters organizme didesnę dalį sudaro riebalinis audinys, tačiau klinikinių padarinių tai nesukelia.

Sveikų savanorių organizme metabolizuojamas nedidelis kiekis (=20 proc.) topiramato. Topiramatą vartojant kartu su kitais antiepilepsiniais preparatais, indukuojančiais vaistus metabolizuojančius fermentus, metabolizmas preparato kiekis gali padidėti iki 50 proc. Iš žmogaus plazmos, šlapimo ir išmatų išskirti, charakterizuoti ir identifikuoti šeši, vykstant hidroksilinimo, hidrolizės ir gliukuronizacijos procesams susidarantys topiramato metabolitai. Kiekvienas metabolitas sudaro mažiau kaip 3 proc. bendro radioaktyvumo lygio, susidarančio išgėrus 14C žymėto topiramato. Buvo ištirti du savo struktūra panašiausi į topiromatą metabolitai, ir nustatyta, kad jie pasižymi labai nedideliu traukulius slopinančiu aktyvumu, arba tokio poveikio nenustatyta.

Žmogaus organizme nepakitęs topimaratas ir jo metabolitai pagrindinai yra išskiriami per inkstus (ne mažiau kaip 81 proc. suvartotos dozės). Per pirmąsias keturias paras su šlapimu išskiriama maždaug 66 proc. 14C žymėto topiramato. Du kartus per parą vartojant 50 mg ir 100 mg preparato, vidutinis inkstų klirensas atitinkamai buvo maždaug 18 ml/min. ir 17 ml/min. Buvo nustatyta, kad topiramatas yra reabsorbuojamas inkstų kanalėliuose. Šiuos duomenis patvirtino su žiurkėmis atliktų tyrimų, kuriuose kartu su topiramatu buvo skiriamas probenecidas, rezultatas – buvo stebėtas reikšmingas topimarato inkstų klirenso padidėjimas. Įprastai, suvartojus geriamojo preparato, žmonėms plazmos klirensas siekia apytiksliai 20–30 ml/min.

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>