Vaistinis preparatas: Navoban
Puslapis: 5


Tropisetronas metabolizuojamas hidroksilinant 5, 6 ar 7 indolo žiedo poziciją, paskui konjuguojant su gliukuronidu ar sulfatu, ir pasišalina su šlapimu ar tulžimi (eliminacijos su šlapimu ir išmatomis santykis yra 5:1). Metabolitai 5-HT3 receptorius veikia gerokai silpniau ir farmakologiniam vaisto poveikiui įtakos neturi. Tropisetrono metabolizmas yra susijęs su genetiškai determinuotu sparteino ar debrizokvino metabolizmo polimorfizmu. Žinoma, kad maždaug 8 % baltosios rasės atstovų lėtai metabolizuoja sparteiną ir debrizokviną.

Kartotinai vartojant didesnes kaip 10 mg Navoban dozes du kartus per parą, gali įsisotinti tropisetroną metabolizuojančių kepenų fermentų sistema, todėl plazmoje didėja vaisto koncentracija, kuri priklauso nuo dozės. Tačiau net ir lėtai metabolizuojantys asmenys tokias vaisto dozes toleruoja patenkinamai. Manoma, kad skiriant rekomenduojamą 5 mg vieną kartą per parą dozę 6 dienas vėžio chemoterapijos sukeliamo pykinimo ir vėmimo profilaktikai, vaisto akumuliacija nėra kliniškai reikšminga.

Eliminacija

Normaliai metabolizuojančių asmenų organizmuose preparato pusinės eliminacijos laikas (beta fazė) yra maždaug 8 val.; lėtai metabolizuojančiųjų organizmuose šis laikas gali pailgėti iki 45 val. (žr. 4.4 skyrių).

Bendrasis tropisetrono klirensas yra maždaug 1 l/min., inkstų klirensas sudaro maždaug 10 %. Lėtai metabolizuojančių pacientų bendrasis klirensas yra sumažėjęs iki 0,1–0,2 l/min., tačiau inkstų klirensas nekinta. Dėl sumažėjusio neinkstinio klirenso maždaug 4–5 kartus pailgėja pusinės eliminacijos laikas ir 5–7 kartus padidėja AUC vertė. Šių pacientų organizmuose didžiausia preparato koncentracija ir pasiskirstymo tūris nesiskiria nuo normaliai metabolizuojančiųjų. Lėtai metabolizuojančių žmonių didesnė nepakitusio tropisetrono dalis pasišalina su šlapimu negu normaliai metabolizuojančiųjų.

Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Ūminis toksinis poveikis

Mažiausia mirtį lėmusi intraveninė dozė pelėms ir žiurkėms buvo 30 mg/kg kūno svorio, geriamoji pelėms – 420 mg/kg kūno svorio, o žiurkėms – 180 mg/kg kūno svorio. Nemirtina intraveninė dozė pelėms ir žiurkėms buvo, atitinkamai, 18 mg ir 24 mg, geriamoji pelėms – 300 mg/kg kūno svorio, žiurkėms – 100 mg/kg kūno svorio.

Lėtinis ir poūmis toksinis poveikis

Vartojant per burną

Lėtinio toksinio poveikio tyrimų su žiurkėmis ir šunimis metu buvo tiriamas geriamojo vaisto, skiriamo iki 6 mėnesių, toleravimas.

Skiriant iki 100 kartų didesnę už rekomenduojamą dozę žmogui pooperacinio pykinimo ir vėmimo profilaktikai bei gydymui, buvo stebėtas šiek tiek sumažėję gyvūnų kūno svoris ir maisto suvartojimas. Žiurkėms ir šunims toksinio poveikio nesukėlusi dozė buvo, atitinkamai, 16 mg/kg ir 20 mg/kg kūno svorio per parą.

Vartojant į veną

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>