|
Temos
|
Tacni
Vaistinis preparatas: Tacni
Puslapis: 10 Tyrimais in vitro nustatyta, kad galimi takrolimuzo metabolizmo inhibitoriai yra šie preparatai: bromokriptinas, kortizonas, dapsonas, ergotaminas, gestodenas, lidokainas, mefenitoinas, mikonazolas, midazolamas, nilvadipinas, noretisteronas, chinidinas, tamoksifenas, troleandomicinas. Pastebėta, kad greipfrutų sultys didina takrolimuzo koncentraciją kraujyje, todėl reikia vengti jas vartoti. Lansoprazolas ir ciklosporinas gali slopinti CYP3A4 vykdomą takrolimuzo metabolizmą ir todėl didinti takrolimuzo koncentraciją kraujyje. Kitokia sąveika, dėl kurios gali padidėti takrolimuzo koncentracija kraujyje Takrolimuzas ekstensyviai jungiasi su kraujo plazmos baltymais. Dėl to galima sąveika su kitais vaistiniais preparatais, kuriems būdingas didelis afinitetas kraujo plazmos baltymams (pvz.: NVNU, geriamaisiais antikoaguliantais ar geriamaisiais vaistiniais preparatais nuo cukrinio diabeto). Kita sąveika, galinti padidinti sisteminę takrolimuzo ekspoziciją, yra sąveika su prokinetikais (pvz., metoklopramidu ar cisapridu), cimetidinu bei magnio hidroksidu ir aliuminio hidroksidu. CYP3A4 induktoriai, galintys mažinti takrolimuzo koncentraciją kraujyje Kliniškai nustatyta, kad takrolimuzo koncentraciją kraujyje mažina toliau išvardyti preparatai: stipri sąveika nustatyta su rifampicinu, fenitoinu arba paprastosiomis jonažolėmis (Hypericum perforatum), dėl kurios beveik visiems pacientams gali prireikti padidinti takrolimuzo dozę. Klinikiniu aspektu reikšminga sąveika taip pat stebėta su fenobarbitaliu. Nustatyta, kad palaikomosios kortikosteroidų dozės mažina takrolimuzo koncentraciją kraujyje. Didelė prednizolono arba metilprednizolono dozė, skiriama ūminiam atmetimui gydyti, gali didinti arba mažinti takrolimuzo koncentraciją kraujyje. Karbamazepinas, metamizolas ir izoniazidas gali mažinti takrolimuzo koncentraciją kraujyje. Takrolimuzo poveikis kitų vaistinių preparatų metabolizmui Takrolimuzas yra žinomas CYP3A4 inhibitorius, todėl jo vartojimas kartu su vaistiniais preparatais, kurie metabolizuojami veikiant CYP3A4, gali turėti įtakos šių vaistinių preparatų metabolizmui. Vartojant kartu su ciklosporinu, pailgėja ciklosporino pusinės eliminacijos laikas. Be to, galimas sinergetinis (papildomas) toksinis poveikis inkstams. Todėl ciklosporino ir takrolimuzo nepatariama vartoti kartu, o takrolimuzą vartojančius pacientus, kurie anksčiau gydėsi ciklosporinu, reikia atidžiai stebėti (žr. 4.2 ir 4.4 skyrius). Nustatyta, kad takrolimuzas didina kraujyje fenitoino koncentraciją. Kadangi takrolimuzas gali mažinti steroidinių kontraceptikų klirensą ir dėl to didinti hormonų ekspoziciją, parinkti kontracepcijos priemones būtina itin atsargiai. Žinios apie takrolimuzo sąveiką su statinais yra ribotos. Klinikiniai duomenys rodo, kad vartojant takrolimuzą kartu su statinais pastarųjų farmakokinetika žymiau nesikeičia. <<< Ankstesnis puslapis Kitas puslapis >>> |