Vaistinis preparatas: Mofenstra
Puslapis: 6


Tyrimais su suaugusiais žmonėmis įrodyta, kad montelukastas papildo kartu vartojamų inhaliuojamųjų kortikosteroidų klinikinį poveikį (FEV1 procentinis pokytis nuo pradinio lygio atitinkamai vartojant inhaliuojamąjį beklometazoną ir montelukastą, palyginti su beklometazono vartojimu: 5,43 %, palyginti su 1,04 %; beta adrenoreceptorių agonistų vartojimą: -8,70 %, palyginti su 2,64 %). Montelukastas, palyginti su inhaliuojamuoju beklometazonu (200 mikrogramų du kartus per parą per rezervuarą), sukėlė greitesnį pradinį atsaką, nors per 12 savaičių tyrimą vidutinis gydymo veiksmingumas, gydant beklometazonu, buvo didesnis (FEV1 procentinis pokytis nuo pradinio lygio atitinkamai vartojant montelukastą, palyginti su beklometazono vartojimu: 7,49 %, palyginti su 13,3 %; beta adrenoreceptorių agonistų vartojimą: -28,28 %, palyginti su -43,89 %). Vis dėlto, didelei daliai pacientų, gydytų montelukastu, palyginti su gydymu beklometazonu, klinikinis atsakas buvo panašus (pvz., 50 % pacientų, gydytų beklometazonu, FEV1 pagerėjo, palyginti su pradiniu lygiu, vidutiniškai 11 % ir daugiau, tuo tarpu toks pat atsakas pasireiškė 42 % montelukastu gydytų pacientų).

Klinikinio tyrimo, kuriame dalyvavo 15 metų ir vyresni pacientai, sergantys astma ir kartu sezoniniu alerginiu rinitu, metu buvo nustatytas simptominio sezoninio alerginio rinito gydymo montelukastu veiksmingumas. Šio tyrimo metu 10 mg montelukasto dozė, vartojama kartą per parą, palyginti su placebu, statistiškai patikimai pagerino rinito simptomų paros balus. Rinito simptomų paros balai yra nosies simptomų dieną balų (turima omenyje nosies užgulimo, varvėjimo, čiaudulio ir nosies niežėjimo) ir nakties simptomų balų (turima omenyje nosies užgulimo atsibudus, pasunkėjusio užmigimo ir pabudimų naktį) vidurkis. Nustatytas bendrojo alerginio rinito įvertinimo, atlikto gydytojų ir pacientų, reikšmingas pagerėjimas, palyginti su placebu.

8 savaičių tyrime, kuriame dalyvavo 6 - 14 metų vaikai, 5 mg montelukasto dozė, vartojama kartą per parą, reikšmingai pagerino, palyginti su placebu, kvėpavimo funkcija (FEV1 – 8,71 %, palyginti su 4,16 % pokyčiu nuo pradinio lygio, PEFR amplitudinę moduliaciją – 27,9 l/min., palyginti su 17,8 l/min. pokyčiu nuo pradinio lygio) ir sumažino beta adrenoreceptorių agonistų vartojimo poreikį (-11,7 %, palyginti su +8,2 % pokyčiu nuo pradinio lygio).

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>