Vaistinis preparatas: Mofenstra
Puslapis: 8


Tyrimai in vitro su žmogaus kepenų mikrosomomis rodo, kad montelukasto metabolizme dalyvauja citochromo P450 3A4, 2A6 ir 2C9 izofermentai. Tolesnių in vitro tyrimų su žmogaus kepenų mikrosomomis duomenimis, gydomosios montelukasto koncentracijos plazmoje neslopina citochromo P450 3A4, 2C9, 1A2, 2A6, 2C19 ar 2D6 izofermentų aktyvumo. Metabolitų įtaka montelukasto gydomajam poveikiui yra minimali.

Šalinimas

Sveikiems suaugusiems žmonėms montelukasto plazmos klirensas yra vidutiniškai 45 ml/min. Išgėrus radioaktyviu izotopu žymėtą montelukasto dozę, 86 % radioaktyviosios medžiagos buvo nustatyta per 5 paras sukauptose išmatose ir < 0,2 % – šlapime. Tai sujungus kartu su apytikriais biologinio prieinamumo duomenimis, paaiškėja, kad montelukastas ir jo metabolitai yra šalinami beveik vien tik su tulžimi.

Tam tikrų grupių pacientai

Senyviems pacientams, bei ligoniams, kuriems yra lengvas ir vidutinio sunkumo kepenų funkcijos sutrikimas, dozavimo koregavimas nereikalingas. Tyrimų pacientams, kuriems yra sutrikusi inkstų funkcija, neatlikta. Kadangi montelukastas ir jo metabolitai šalinami su tulžimi, pacientams, kuriems yra inkstų funkcijos sutrikimas, dozavimo koregavimas nereikalingas. Montelukasto farmakokinetikos duomenų pacientams, kuriems yra sunkus kepenų nepakankamumas (daugiau negu 9 balai pagal Child-Pugh), nėra.

Vartojant dideles montelukasto dozes (20 - 60 kartų didesnes už dozes, rekomenduojamas suaugusiems žmonėms) pastebėtas teofilino koncentracijos kraujo plazmoje sumažėjimas. Šio poveikio nestebėta, vartojant kartą per parą rekomenduojamą 10 mg dozę.

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Toksinio poveikio tyrimų su gyvūnais metu pastebėta nedidelių biocheminių ALT, gliukozės, fosforo ir trigliceridų pokyčių serume, kurie buvo laikini. Toksinio poveikio gyvūnams požymiai buvo seilių sekrecijos padidėjimas, virškinimo trakto simptomai, nesuformuotos išmatos ir jonų pusiausvyros sutrikimas. Tai pasireiškė vartojant dozę, sukeliančią daugiau kaip 17 kartų didesnę ekspoziciją, negu klinikinių dozių sukeliama ekspoziciją. Nepageidaujamas poveikis beždžionėms pasireiškė vartojant 150 mg/kg kūno svorio arba didesne paros dozes (daugiau kaip 232 kartus didesnė sisteminė ekspozicija, negu vartojant klinikinę dozę). Tyrimų su gyvūnais metu montelukasto sisteminė ekspozicija, daugiau kaip 24 kartus didesnė už klinikinę sisteminę ekspoziciją, nedarė įtakos vaisingumui ar dauginimuisi. Vaisingumo tyrimo su žiurkių patelėmis, kurios vartojo 200 mg/kg kūno svorio paros dozę (69 kartus didesnę už dozę, reikalingą klinikinei sisteminei ekspozicijai), duomenimis, šiek tiek sumažėjo atsivestų jauniklių kūno svoris. Tyrimuose su triušiais, kai sisteminė ekspozicija buvo daugiau kaip 24 kartus didesnė, negu būna vartojant klinikines dozes, dažniau nustatytas lėtesnis, palyginti su kontrolinės grupės gyvūnais, kaulėjimas. Žiurkėms anomalijų nestebėta. Nustatyta, kad montelukastas prasiskverbia per placentą ir išsiskiria su patelių pienu.

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>