Vaistinis preparatas: Irbesartan Actavis
Puslapis: 10


Tyrimo “Irbesartanas ir diabetinė nefropatija” (IDN) (angl., The Irbesartan Diabetic Nephropathy Trial [IDNT]) rezultatai rodo, jog medikamentas lėtina pacientų, kuriems yra lėtinis inkstų nepakankamumas ir aiški proteinurija, inkstų ligos progresavimą. IDN tyrimas buvo kontroliuojamas, atliekamas dvigubai aklu būdu. Jo metu buvo lygintas irbesartano, amlodipino ir placebo poveikis ligotumui ir mirštamumui. Tyrimu nustatinėta ilgalaikio (2,6 metų) gydymo irbesartanu įtaka 1 715 pacientų, kurie serga hipertenzija ir II tipo cukriniu diabetu ir kurių proteinurija yra ? 900 mg per parą, o kreatinino koncentracija kraujo serume  1  3 mg/dl, inkstų ligos progresavimui ir mirštamumui nuo bet kokios priežasties. Pradinė irbesartano paros dozė 75 mg, buvo didinama iki palaikomosios, t. y. 300 mg, pradinė amlodipino dozė 2,5 mg ( iki 10 mg, o placebo dozė didinta iki toleruojamos. Visų tiriamųjų grupių pacientai paprastai vartojo 2 – 4 antihipertenzinius preparatus (pvz., diuretiką, beta adrenoblokatorių, alfa adrenoblokatorių), kad kraujospūdis būtų ? 135/85 mm Hg arba kad sistolinis kraujospūdis sumažėtų 10 mm Hg, jeigu pradinis buvo > 160 mm Hg. Iš vartojusių placebo pacientų siektinas kraujospūdis tapo 60%, iš vartojusių irbesartano ( 76%, iš vartojusių amlodipino  78%. Irbesartanas ženkliai sumažino santykinę bendros pirmaeilės vertinamosios baigties, t. y. kreatinino koncentracijos kraujo serume padvigubėjimo ir galutinės inkstų ligos stadijos pasireiškimo arba mirštamumo nuo bet kokios priežasties, riziką. Iš irbesartano vartojusių ligonių, pirmaeilė inkstų bendra vertinamoji baigtis buvo nustatyta 33%, iš vartojusių placebo ( 39%, iš vartojusių amlodipino  41% [t. y. santykinę riziką irbesartanas sumažino 20% daugiau negu placebas (p = 0,024) ir 23% daugiau negu amlodipinas (p = 0,006)]. Atskirų sudėtinės vertinamosios baigties komponentų analizės duomenys rodo, jog mirštamumui nuo bet kokios priežasties poveikio nebuvo, tačiau pasireiškė teigiamas polinkis į galutinės inkstų ligos stadijos retėjimą ir reikšmingai suretėjo kreatinino kiekio padvigubėjimas.

Gydymo veiksmingumas tiriamųjų pogrupiuose nustatinėtas atsižvelgiant į lytį, rasę, amžių, cukrinio diabeto trukmę, kraujospūdžio dydį prieš pradedant gydyti, kreatinino kiekį kraujo serume ir albumino išsiskyrimo greitį. Moterų ir juodaodžių (jų tyrime dalyvavo atitinkamai 32% ir 26%) inkstams gydymo naudos nepastebėta, nors remiantis pasikliautinumo intervalu, to atmesti negalima. Atsižvelgiant į antraeilę vertinamąją baigtį, t. y. mirtinus ir nemirtinus širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimus, skirtumo tarp trijų tiriamųjų grupių nebuvo, tačiau, palyginti su placebo vartojusiais tiriamaisiais, irbesartano vartojusioms moterims padidėjo nemirtino miokardo infarkto dažnis, o jo vartojusiems vyrams šis dažnis sumažėjo.

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>