Vaistinis preparatas: Montulind
Puslapis: 6


Tyrimų su suaugusiais pacientais rezultatai parodė montelukasto gebą prisidėti prie klinikinio inhaliuojamųjų gliukokortikoidų poveikio (gydant inhaliuojamojo beklametazono ir montelukasto deriniu, palyginti su gydymu vien beklametazonu, procentinis FEV1 pokytis, palyginti su pradiniu, buvo atitinkamai 5,43% ir 1,04%, gydant beta adrenomimetikais ( -8,7%, palyginti su 2,64%). Atsakas į montelukastą, palyginti su atsaku į inhaliuojamąjį beklometazoną (200 mikrogramų du kartus per parą pro rezervuarą), pasireiškė greičiau, nors 12 savaičių tyrimo metu vidutinis beklometazono poveikis buvo stipresnis (gydant montelukastu, palyginti su beklametazonu, procentinis FEV1 pokytis, palyginti su pradiniu, buvo atitinkamai 7,49% ir 13,3%, gydant beta adrenomimetikais ( -28,28%, palyginti su -43,89%). Vis dėlto didelės montelukastu gydytų pacientų dalies klinikinis atsakas buvo panašus į pacientų, gydytų beklometazonu (pvz., 50% beklometazonu gydytų pacientų prieš tyrimą buvęs FEV1 pagerėjo maždaug 11% ar daugiau, palyginti su pradiniu, ir toks pat atsakas pasireiškė apie 42% montelukastu gydytų pacientų).

Buvo atliekamas klinikinis tyrimas, vertinant montelukasto poveikį, skiriant simptominį sezoninio alerginio rinito gydymą suaugusiems, 15 metų ir vyresniems pacientams, sergantiems astma ir tuo pačiu metu pasireiškiančiu sezoniniu alerginiu rinitu. Šio tyrimo metu skiriant 10 mg plėvele dengtų montelukasto tablečių vieną kartą per parą stebėtas statistiškai reikšmingas paros rinito simptomų rodiklio pagerėjimas, lyginant su placebu. Paros rinito simptomų rodiklis yra vidutinis dienos nosies simptomų rodiklio (nosies užgulimo, tekėjimo iš nosies, čiaudėjimo, nosies niežėjimo rodiklių vidutinės reikšmės) ir nakties simptomų rodiklio (vidutinio nosies užgulimo pasireiškimo atsibudus, užmigimo sunkumo ir prabudimų nakties metu rodiklių vidutinės reikšmės) vidurkis. Bendrasis pacientų ir gydytojų alerginio rinito vertinimas reikšmingai pagerėjo, lyginant su placebu. Astmos gydymo efektyvumo vertinimas nebuvo pirminis šio tyrimo tikslas.

8 savaičių tyrimo, kuriame dalyvavo 6 - 14 metų vaikai ir paaugliai, metu kartą per parą geriama 5 mg montelukasto dozė, palyginti su placebu, reikšmingai pagerino kvėpavimo funkciją (FEV1 pokytis buvo atitinkamai 8,71% ir 4,16%, palyginti su pradiniu; priešpietinis PEFR pokytis – atitinkamai 27,9 l/min. ir 17,8 l/min., palyginti su pradiniu) ir sumažėjo beta adrenoreceptorių agonistų vartojimas pagal poreikį (atitinkamai -11,7% ir +8,2%, palyginti su pradiniu).

12 savaičių tyrimo metu suaugusiems pacientams montelukastas reikšmingai sumažino fizinio krūvio sukeliamą bronchų susiaurėjimą (montelukasto vartojantiems pacientams didžiausias FEV1 sumažėjimas buvo 22,33%, vartojantiems placebo ( 32,4%, laikas, per kurį FEV1 atsigavo iki 5% pradinio, buvo atitinkamai 44,22 min. ir 60,64 min.). Šis poveikis buvo pastovus visu 12 savaičių tyrimo laikotarpiu.

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>