Vaistinis preparatas: VALZAP
Puslapis: 5


Šio vaistinio preparato sudėtyje yra laktozės monohidrato. Pacientai, kuriems nustatyta paveldima galaktozės netolerancija, Lapp laktazės deficitas (šis nepakankamumas būdingas tam tikroms žmonių grupėms Laplandijoje) arba gliukozės ir galaktozės malabsorbcija, neturėtų vartoti šio vaistinio preparato.

Šio vaistinio preparato vienoje dozėje yra mažiau negu 1 mmol natrio (23 mg), t. y. šis vaistinis preparatas iš esmės yra be natrio.

4.5 Sąveika su kitais vaistiniais preparatais ir kitokia sąveika

Nerekomenduojama vartoti kartu



Litis

Yra duomenų apie grįžtamąjį ličio koncentracijos kraujo serume ir toksiškumo padidėjimą, kai kartu vartojami AKF inhibitoriai. Kadangi nėra duomenų apie valsartano ir ličio vartojimą kartu, toks vaistų derinys nerekomenduojamas. Jei ši vaistinių preparatų kombinacija būtina, rekomenduojamas atidus ličio koncentracijos kraujo serume stebėjimas.



Kalį sulaikantys diuretikai, kalio turintys papildai, druskos pakaitalai, turintys kalio, ir kiti preparatai, kurie gali padidinti kalio kiekį kraujyje

Jei vaistinio preparato, kuris gali paveikti kalio kiekį, vartojimas kartu su valsartanu būtinas, patartina stebėti kalio koncentraciją kraujo plazmoje.



Vaistai, kuriuos vartojant kartu reikalingos atsargumo priemonės



Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU), tarp jų selektyvieji COX-2 inhibitoriai, acetilsalicilo rūgštis, kai vartojama > 3 g/parą, ir neselektyvieji NVNU

Kartu vartojami NVNU gali susilpninti antihipertenzinį angiotenzino II antagonistų poveikį. Be to, kartu vartojant NVNU ir angiotenzino II receptorių blokatorių, gali pablogėti inkstų funkcija ir padidėti kalio kiekis kraujo serume. Todėl jau gydymo pradžioje rekomenduojama stebėti inkstų funkciją ir užtikrinti, kad pacientas gautų adekvatų skysčių kiekį.



Kiti

Vaistų sąveikos tyrimai neparodė jokios kliniškai reikšmingos sąveikos tarp valsartano ir šių preparatų: cimetidino, varfarino, furozemido, digoksino, atenololio, indometacino, hidrochlorotiazido, amlodipino, glibenklamido.

4.6 Nėštumo ir žindymo laikotarpis

Nėštumas



Angiotenzino II receptorių blokatorių (AIIRB) nerekomenduojama vartoti pirmąjį nėštumo trimestrą (žr. 4.4 skyrių). AIIRB negalima vartoti antrąjį ir trečiąjį nėštumo trimestrą (žr. 4.3 ir 4.4 skyrius).



Epidemiologinių duomenų apie teratogeniškumo riziką, vartojant AKF inhibitorius pirmąjį nėštumo trimestrą, nepakanka, todėl teratogeniškumo rizikos atmesti negalima. Kadangi nėra jokių kontroliuotų epidemiologinių duomenų apie angiotenzino II receptorių blokatorių (AIIRB) vartojimo saugumą, laikoma, kad šios klasės vaistams būdinga panaši rizika. Jeigu prieš nėštumą pradėtą terapiją AIIRB nėra būtina tęsti, pacientėms, kurios planuoja pastoti, gydymas AIIRB turėtų būti keičiamas į alternatyvų antihipertenzinį gydymą, kurio duomenų apie vartojimo nėštumo metu saugumą būtų pakankamai. Nustačius nėštumą, gydymas AIIRB turi būti nedelsiant nutrauktas ir, jei galima, pradėtas alternatyvus gydymas.

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>