Vaistinis preparatas: Zemplar
Puslapis: 4


Vaistinių preparatų, kurių sudėtyje yra fosfatų ar vitamino D, negalima vartoti kartu su parikalcitoliu, nes didėja hiperkalcemijos ir padidėjusios Ca x P junginių koncentracijos rizika.

Hiperkalcemijos riziką gali didinti didelės dozės preparatų, kurių sudėtyje yra kalcio, arba tiazidiniai diuretikai.

Kartu su vitamino D preparatais negalima vartoti preparatų, kurių sudėtyje yra magnio (pvz., antacidinių preparatų), nes gali pasireikšti hipermagnezemija.

Kartu su vitamino D preparatais negalima ilgai vartoti preparatų, kurių sudėtyje yra aliuminio (pvz., antacidinių preparatų, fosfatų surišėjų), nes gali padidėti aliuminio koncentracija kraujyje ir pasireikšti aliuminio sąlygoti toksiniai reiškiniai kaulams.

Vaistai, tokie kaip cholestiraminas, kurie sumažina riebaluose tirpių vitaminų absorbciją žarnyne, gali trukdyti Zemplar kapsulių absorbcijai.

4.6 Nėštumo ir žindymo laikotarpis

Reikiamų duomenų apie parikalcitolio vartojimą nėštumo metu nėra. Su gyvūnais atlikti tyrimai parodė toksinį poveikį reprodukcijai (žr. 5.3 skyrių). Galimas pavojus žmogui nežinomas, todėl parikalcitolio nėščiosioms vartoti negalima, išskyrus būtinus atvejus.

Žindymo laikotarpis. Nežinoma, ar parikalcitolis patenka į žmogaus pieną. Gyvūnų tyrimų metu nustatyta, kad nedidelis parikalcitolio ar jo metabolitų kiekis patenka į motinos pieną. Nuspręsti, ar toliau žindyti, ar nutraukti žindymą, arba, ar toliau vartoti Zemplar, ar nutraukti jo vartojimą, reikia atsižvelgiant į galimą žindymo naudą kūdikiui ir į galimą Zemplar naudą motinai.

4.7 Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus

Poveikis gebėjimui vairuoti ir valdyti mechanizmus netirtas, tačiau nepanašu, kad parikalcitolis galėtų neigiamai veikti gebėjimą vairuoti ar valdyti mechanizmus.

Nepageidaujamas poveikis

Lėtinė Inkstų Liga, 3 ir 4 stadijos

Parikalcitolio kapsulių saugumas buvo vertintas trijuose 24 savaičių trukmės, dvigubai akluose, placebo kontroliuojamuose, daugiacentriniuose klinikiniuose tyrimuose, kuriuose dalyvavo 220 3 ir 4 stadijos LIL sergančių pacientų. Tarp parikalcitolį vartojusių ir placebą gavusių pacientų grupių nenustatyta statistiškai reikšmingų hiperkalcemijos dažnio (Zemplar (2/106, 2%) lyginant su placebo (0/111, 0%)) ar padidėjusios kalcio-fosforo junginių koncentracijos dažnio (Zemplar (13/106, 12%) lyginant su placebo (7/111, 6%)) skirtumų.

Dažniausiai parikalcitolį vartojusių pacientų grupėje registruota nepageidaujama reakcija buvo bėrimas, pasireiškęs 2% pacientų.

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>