Vaistinis preparatas: Bromhexin Berlin-Chemie
Puslapis: 4


Vaisto išsiskyrimas iš organizmo yra daugiafazis. Pusinės eliminacijos laiko ypatumai užtikrina, kad vaisto poveikis trunka 1 valandą. Terminalinis pusinės eliminacijos laikas yra apie 16 val. Tai nulemia nedidelio vaisto kiekio grįžimas į kraujotaką iš audinių. Pasiskirstymo tūris yra apie 7 l/kg kūno svorio. Bromheksinas nesikumuliuoja.

Bromheksinas prasiskverbia pro placentą, patenka į smegenų skystį, taip pat į žindyvės pieną.

Didžiausia dalis kepenyse susidariusių metabolitų išsiskiria pro inkstus. Dėl stipraus susijungimo su kraujo plazmos baltymais ir didelio pasiskirstymo tūrio, taip pat dėl lėto grįžimo iš audinių į kraujotaką, mažiau bromheksino išsiskiria iš organizmo naudojant dializę arba forsuotą diurezę.

Sergant sunkiomis kepenų ligomis, pagrindinės medžiagos išsiskyrimas iš organizmo gali sumažėti. Esant smarkiam inkstų nepakankamumui, gali pailgėti bromheksino metabolitų pusinės eliminacijos laikas.

Fiziologinėmis aplinkybėmis skrandyje gali susidaryti bromheksino nitrozinių junginių.

Biologinis pasisavinimas

18 asmenų biologinio pasisavinimo tyrimais 1998 metais nustatyti tokie duomenys, palyginti su kontroliniu preparatu:



Rodiklis

*Tiriamasis

preparatas

*Kontrolinis preparatas

*

*Maksimali koncentracija

kraujo plazmoje Cmax [ng/ml]

*

38,23 ( 20,19

*

40,51 ( 14,94

*

*Maksimalios koncentracijos kraujo plazmoje laikas tmax [val]

*

1,14 ( 0,53

*

1,06 ( 0,37

*

*Plotas po koncentracijos kitimo kreive AUC 0-( [(val? ng/ml]

*

84,131 ( 37,472

*

83,147 ( 37,787

*

*

Pateiktos vidutinės reikšmės ir jų svyravimai.

Vidutinės koncentracijos kraujo plazmoje kreivė suvartojus 32 mg bromheksino ir kontrolinio preparato kreivė pateikiamos koncentracijos kitimo diagramoje.




5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Ūminis toksiškumas

Tyrimuose su žiurkėmis, pelėmis, triušiais ir šunimis nustatytas ypač mažas bromheksino ūminis toksiškumas. Išvardytiems gyvūnams LD50 buvo 3-16 g/kg kūno svorio.

Kartotinių dozių poveikis

Ilgalaikių žiurkų ir pelių tyrimų, kurie truko atitinkamai ilgiau kaip 4 ar 5 savaites, metu buvo duodamos dozės, galinčios sukelti gyvūno žuvimą. Žiurkėms tokios dozės buvo 1500 mg/kg, pelėms – 2000 mg/kg kūno svorio. Be jokio toksinio poveikio reiškinių žiurkės toleravo 500 mg/kg, o pelės – 200 mg/kg kūno svorio.

Žiurkėms ir šunims kartotinių dozių poveikio tyrimas buvo tęsiamas nuo pusės iki 2 metų. Žiurkėms duodant 500 mg/kg kūno svorio buvo nustatytas svarbus šalutinio poveikio požymis – gyvūnai nupliko ir iš šnervių iškrito plaukeliai. Duodant 400 mg/kg kūno svorio, vienam patinui ir 3 patelėms buvo pastebėti traukuliai. Konvulsijų tipo traukuliai pasitaikė vienam patinui ir vienai patelei, kuriems duota vaisto dozė buvo 100 mg/kg kūno svorio. Šie traukuliai atsirado tada, kai vaistu buvo šeriama ilgiau kaip 6 mėnesius. Kitų intoksikacijos požymių nebuvo.

Genotoksinis ir kancerogeninis poveikis

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>