Vaistinis preparatas: Olmesartan Medoxomil Teva
Puslapis: 10


Esant vaisto koncentracijos kraujo plazmoje pusiausvyrai, plotas po vaisto koncentracijos ir laiko kitimo kreive (AUC) padidėja 62%, kai inkstų veiklos sutrikimas nedidelis, 82% – kai vidutinis, 179% – kai sunkus, palyginti su sveikais kontrolinės grupės asmenimis (žr. 4.2, 4.4 skyrius).

Kepenų veiklos sutrikimai

Išgėrus olmesartano vienkartinę dozę, jo AUC duomenys, lengvai ir vidutiniškai sutrikus kepenų veiklai, buvo 6% ir 65% didesni, palyginti su sveikais kontroliniais asmenimis. Nekonjuguoto olmesartano kiekis, praėjus dviem valandoms po vaisto išgėrimo, sveikiems asmenims buvo atitinkamai 0,26%, esant lengvam kepenų veiklos sutrikimui ? 0,34%, vidutiniam kepenų veiklos sutrikimui ? 0,41%. Vartojant kartotines vaisto dozes pacientams esant vidutinio sunkumo kepenų funkcijos sutrikimui, olmesartano vidutinė AUC vėl buvo apie 65% didesnė negu sveikų kontrolinių asmenų grupėje. Olmesartano vidutinė Cmax vertės tiek sveikų asmenų, tiek esant kepenų funkcijos sutrikimui yra panašios. Olmesartano medoksomilio savybės, esant sunkiam kepenų funkcijos sutrikimui, netirtos (žr. sk. 4.2, 4.4).

5.3 Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Toksinio kartotinių dozių tyrimais su žiurkėmis ir šunimis nustatytas olmesartano medoksomilio poveikis buvo panašus kitiems AT1 receptorių blokatoriams ir AKF inhibitoriams: kraujo plazmoje padidėjo šlapalo ir kreatinino kiekis (dėl inkstų funkcijos pakitimų blokavus AT1 receptorius), sumažėjo širdies svoris, sumažėjo eritrocitų rodmenys (eritrocitų, hemoglobino kiekis, hematokritas); nustatyti inkstų audinio pakitimai tiriant histologiniais metodais (pažeistas inkstų epitelis, suplonėjusi bazinė membrana, išsiplėtę inkstų kanalėliai). Šie nepageidaujami reiškiniai, kuriuos sukėlė olmesartano medoksomilio farmakologinis poveikis, buvo nustatyti ir atliekant ikiklinikinius kitų AT1 receptorių blokatorių ir AKF inhibitorių tyrimus; juos galima sumažinti duodant kartu gerti natrio chlorido.

Abiejų rūšių gyvūnams buvo nustatytas padidėjęs kraujo plazmos renino aktyvumas ir inkstų jukstaglomerulinių ląstelių hipertrofija arba hiperplazija. Šie pakitimai, būdingi ir kitiems AKF inhibitoriams bei AT1 receptorių blokatoriams, manoma, klinikinės reikšmės neturi.

Kaip ir kiti AT1 receptorių blokatoriai, olmesartano medoksomilis in vitro ląstelių kultūrose padidino chromosomų lūžių dažnumą. Keliuose, atliktuose in vivo, tyrimuose olmesartano medoksomilis, duodant jo gerti labai dideles dozes (iki 2000 mg/kg kūno svorio), svarbių pakitimų nesukėlė. Visapusiškų genotoksinio poveikio tyrimų rezultatai rodo, kad, vartojant klinikinėje praktikoje nustatytomis dozėmis, olmesartano genotoksinis poveikis mažai tikėtinas.

Olmesartano medoksomilis nepasižymi kancerogeniniu poveikiu; tai nustatyta dvejus metus atliekant tyrimus su žiurkėmis ir 6 mėnesius su transgeninėmis pelėmis.

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>