Vaistinis preparatas: Oxaliplatin Accord
Puslapis: 13


Dvi valandas trunkančios infuzijos pabaigoje 15% suleistos platinos dozės būna sisteminėje kraujotakoje, likę 85% greitai pasiskirsto audiniuose arba pašalinami su šlapimu. Kadangi platina prie eritrocitų bei plazmos prisijungia visam laikui, pusinės jos eliminacijos laikas šiuose elementuose yra labai artimas natūraliai eritrocitų ir serumo albumino apykaitai. 85 mg/m2 kūno paviršiaus ploto dozę infuzavus kas 2 savaitės arba 130 mg/m2 kūno paviršiaus ploto dozę kas 3 savaitės, kraujo plazmos ultrafiltrate medikamento nesusikaupė, pastovi apykaita minėtuose elementuose nusistovėjo pirmojo gydymo ciklo metu. Skirtumai to paties žmogaus ir atskirų žmonių organizme paprastai būna maži.

Manoma, kad in vitro preparato biotransformacija vyksta nefermentinio skaldymo būdu. Kad citochromo P450 sistema metabolizuotų diaminocikloheksano (DACH) žiedą, duomenų nėra.

Žmogaus organizme oksaliplatina biotransformuojama ekstensyviai. 2 val. trunkančios infuzijos pabaigoje kraujo plazmos ultrafiltrate nepakitusio preparato nebūna. Sisteminėje kraujotakoje identifikuoti keli citotoksinį poveikį sukeliantys biotransformacijos produktai, įskaitant monochloro-, dichloro- ir diakva-DACH platiną, bei keli vėliau atsirandantys neaktyvūs konjugatai.

Platina iš organizmo išsiskiria daugiausiai su šlapimu, per pirmas 48 val. po infuzijos jos klirensas yra didžiausias.

Per 5 paras maždaug 54% dozės išsiskiria su šlapimu ir mažiau negu 3% – su išmatomis.

Jei sutrikusi inkstų funkcija, reikšmingai sumažėja platinos klirensas: nuo 17,6 (± 2,18) l/val. iki 9,95 (± 1,91) l/val., ir tariamasis pasiskirstymo tūris: nuo 330 (± 40,9) l iki 241 (± 36,1) l. Sunkaus inkstų sutrikimo įtaka platinos klirensui netirta.

Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys

Tyrimais su pelėmis, žiurkėmis, šunimis ir beždžionėmis nustatyta, kad vienos ar kartotinių oksaliplatinos dozių toksinio poveikio organai „taikiniai“ yra kaulų čiulpai, virškinimo traktas, inkstai, sėklidės, nervų sistema ir širdis. Toksinis poveikis gyvūnų organams „taikiniams“, išskyrus širdį, buvo toks pat, kaip sukeliamas kitokių platinos bei DNR pažeidžiančių citotoksinių vaistinių preparatų, vartojamų žmogaus vėžiui gydyti. Toksinis poveikis širdžiai, įskaitant elektrofiziologinius sutrikimus ir kartu mirtiną skilvelių virpėjimą, pasireiškė tik šunims. Kad toksinis poveikis širdžiai yra specifinis šunims, manoma ne vien dėl to, kad jis pasireiškė tik šiems gyvūnams, bet ir dėl to, kad mirtiną kardiotoksinį poveikį šunims sukeliančią dozę (150 mg/m2 kūno paviršiaus ploto) žmogus toleruoja gerai. Ikiklinikinių tyrimų su žiurkių sensoriniais neuronais rezultatai rodo, kad oksaliplatinos sukeliamo ūminio neurosensorikos sutrikimo simptomai gali pasireikšti dėl sąveikos su nuo įtampos priklausomais Na+ kanalais.

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>