Vaistinis preparatas: Brivumen
Puslapis: 4


Virusu užkrėstose ląstelėse brivudinas iš lėto fosforilinamas iki brivudino trifosfato, kuris ir slopina viruso replikaciją. Brivudino virtimą fosforiniais junginiais ląstelėje skatina virusus koduojantys fermentai, ypač timidino kinazė. Fosforilinimas vyksta tik užkrėstose ląstelėse; tuo galima paaiškinti brivudino selektyvų poveikį tik užkrėstoms ląstelėms. Virusu užkrėstose ląstelėse susidaręs brivudino trifosfatas išsilaiko ilgiau nei 10 valandų ir veikia viruso DNR polimerazę. Ši sąveika sukelia viruso replikacijos slopinimą. Atsparumo mechanizmas pagrįstas viruso timidino kinazės (TK) stoka. Tačiau praktiškai atsparumui susidaryti reikalingas ilgalaikis priešvirusinis gydymas ir paciento imuninės sistemos nepakankamumas, tai yra abi sąlygos, kurios mažai tikėtinos esant aukščiau nustatytoms indikacijoms ir nurodytam vartojimo būdui.

Viruso replikaciją pajėgianti in vitro slopinti brivudino koncentracija (IC50) yra 0,001 µg/ml (svyruoja nuo 0,0003 iki 0,003 µg/ml). Tokiu būdu brivudinas apytikriai nuo 200 iki 1000 kartų stipriau negu acikloviras ir pencikloviras slopina in vitro VPV replikaciją. Vartojant rekomenduojamą vaisto dozę (125 mg geriama kartą per parą), jo didžiausia koncentracija kraujo plazmoje (Cssmax) yra 1,7 µg/ml (tai yra 1000 kartų didesnė nei IC50 in vitro), mažiausia koncentracija (Cssmin) yra 0,06 µg/ml (tai yra 60 kartų didesnė nei IC50). Kai virusas sparčiai dauginasi, brivudino poveikis pasireiškia labai greitai, 50% viruso dauginimosi (replikacijos) slopinimas pasiekiamas po 1 val. išgėrus vaisto.

Tyrimuose su eksperimentiniais gyvūnais, užkrėstais Simian (beždžionėmis) arba I tipo herpes simplex virusu (pelėmis ir jūrų kiaulytėmis), brivudinas taip pat stipriai veikė virusus. Brivudinas veikia herpes simplex I tipo virusą, bet jo poveikis herpes simplex II tipo virusui nereikšmingas.

Viruso replikacijos slopinimas slypi Brivumen gebėjime skatinti odos pažeidimų gijimą ankstyvose juostinės pūslelinės ligos stadijose. Didelis in vitro aktyvumas pasireiškia puikiu klinikiniu poveikiu, kuris nustatomas nuo gydymo pradžios iki paskutinių pūslelių atsiradimo, kai lyginama su acikloviro poveikiu: vidutinis laikas gydant brivudinu buvo 25% trumpesnis (13,5 val.) palyginti su acikloviru (18 val.). Be to, santykinė rizika poherpetinei neuralgijai (PHN) atsirasti, gydant brivudinu vyresnius nei 50 metų amžiaus pacientus, sergančius juostine pūsleline, su normalia imunine būkle buvo 25% mažesnė (PHN nustatyta 33% visų pacientų) nei gydant acikloviru (PHN nustatyta 43% visų pacientų).

Farmakokinetinės savybės

Absorbcija

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>