Vaistinis preparatas: Femara
Puslapis: 6


Visoms tirtoms moterims, postmenopauziniu periodu sergančioms progresuojančiu krūties vėžiu, 0,1  5 mg letrozolo paros dozė sumažino estradiolio, estrono ir estrono sulfato koncentraciją kraujo plazmoje 75  95% (palyginti su pradine). Gydant 0,5 mg ar didesne doze, estrono ir estrono sulfato koncentracija kraujo plazmoje būna mažesnė už tą, kurią įmanoma nustatyti, vadinasi, gydant tokia doze, estrogenų sintezė slopinama daugiau. Visoms tirtoms pacientėms estrogenų sintezę letrozolas slopino visu gydymo juo laikotarpiu.

Letrozolas labai specifiškai slopina aromatazės aktyvumą. Steroidinių antinksčių hormonų sintezė nesutrinka. Pacientėms, postmenopauzės periodu gydytoms 0,1  5 mg letrozolo paros doze, klinikai reikšmingų kortizolio, aldosterono, 11-deoksikortizolio, 17hidroksiprogesterono, AKTH bei renino kiekio kraujo plazmoje pokyčių nepastebėta. Po 6 ir 12 gydymo letrozolu savaičių (0,1 mg, 0,25 mg, 0,5 mg, 1 mg, 2,5 mg ar 5 mg per parą), AKTH stimuliavimo mėginiu nustatyta, kad aldosterono ar kortizolio gamyba nesumažėjo. Taigi, gydant šiuo vaistiniu preparatu, nebūtina papildomai vartoti gliukokortikoidų ir mineralkortikoidų.

Sveikoms moterims, postmenopauziniu periodu išgėrusioms vieną 0,1 mg, 0,5 mg ar 2,5 mg letrozolo dozę, androgenų (androstendiono ir testosterono) koncentracija kraujo plazmoje nekito. Androstendiono kiekis kraujo plazmoje nekito ir moterų, postmenopauziniu periodu vartojusių 0,1  5 mg letrozolo paros dozę. Šie duomenys rodo, kad užblokavus estrogenų biosintezę, androgenų pirmtakų organizme nesikaupia. Letrozolu gydomų pacienčių LH ir FSH kiekis kraujo plazmoje bei skydliaukės funkcija (remiamasi TSH, T4, ir T3 pasisavinimo tyrimų duomenimis) nepakito.

Pagalbinis gydymas

BIG 1-98 tyrimas

BIG 1-98 buvo daugiacentris dvigubai koduotas tyrimas, kuriame dalyvavo daugiau kaip 8000 moterų, kurioms postmenopauziniu periodu buvo išoperuotas ankstyvas krūties vėžys, kuriame buvo estrogeninių receptorių. Atsitiktinai parinkus buvo skirtas vienas iš toliau išvardytų gydymų.

1 variantas:

A. tamoksifenas 5 metus

B. Femara 5 metus

C. tamoksifenas 2 metus, po to Femara 3 metus

D. Femara 2 metus, po to tamoksifenas 3 metus

2 variantas:

A. tamoksifenas 5 metus

B. Femara 5 metus

Šis tyrimas buvo suplanuotas taip, kad būtų atsakyta į du pagrindinius klausimus: ar 5 metų trukmės gydymas Femara pranašesnis už 5 metų trukmės gydymą tamoksifenu (pirminė pagrindinė analizė ir monoterapijos grupių analizė) ir ar perėjimas 2 metais prie gydymo endokrininę sistemą veikiančiais preparatais yra pranašesnis už to paties preparato vartojimą tęsimą iš viso 5 metus (etapinio gydymo analizė).

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>