Vaistinis preparatas: Sevorane
Puslapis: 2


Jei žinoma, kad ligonio jautrumas kitiems halogenintiems preparatams yra padidėjęs, ir jeigu yra nustatytas ar įtariamas paveldimas polinkis į piktybinę hipertermiją.

Specialūs įspėjimai ir atsargumo priemonės

Sevoflurano nejautrą gali atlikti tik asmenys parengti atlikti bendrąją nejautrą. Reikia turėti priemonių nedelsiant išvalyti kvėpavimo takus, atlikti dirbtinį kvėpavimą, papildomai duoti deguonies ir palaikyti kraujotaką. Sevoflurano reikia duoti per garintuvą, specialiai kalibruotą sevofluranui, kad būtų galima tiksliai kontroliuoti preparato koncentraciją. Nejautrai gilėjant, didėja hipotenzija ir kvėpavimo slopinimas.

Palaikomosios nejautros laikotarpiu didinant sevoflurano koncentraciją, nuo dozės priklausomu būdu mažėja kraujospūdis. Per didelis kraujospūdžio sumažėjimas gali būti susijęs su nejautros gyliu; tokiu atveju kraujospūdį galima padidinti sumažinus duodamo kvėpuoti sevoflurano koncentraciją. Būtina atidžiai stebėti budimą po bendrosios nejautros, iki ligonis bus išgabentas iš pooperacinės patalpos.

Kaip ir vartojant kitus anestetikus, koronarine širdies liga sergantiems pacientams svarbu palaikyti stabilią hemodinamiką, kad būtų išvengta miokardo išemijos.

Piktybinė hipertermija. Stipriai veikiantys anestetikai jautriems asmenims gali sukelti griaučių raumenų hipermetabolinę būklę, dėl kurios organizmui reikia labai daug deguonies ir pasireiškia vadinamasis piktybinės hipertermijos klinikinis sindromas. Gydant būtina nutraukti jį sukėlusios medžiagos (pvz., sevoflurano) poveikį, į veną leisti dantroleno natrio druskos, imtis palaikomųjų priemonių. Vėliau gali sutrikti inkstų veikla, todėl reikia matuoti ir kiek įmanoma skatinti šlapimo išsiskyrimą.

Inhaliacinių anestetikų naudojimas buvo susijęs su retais atvejais pasireiškusiu kalio koncentracijos padidėjimu kraujo serume, dėl kurio vaikams buvo stebėta širdies ritmo sutrikimų ir mirties atvejų poopercinio periodo metu. Paaiškėjo, kad labiausiai yra pažeidžiami pacientai, kurie serga latentinėmis ir kliniškai pasireiškiančiomis nervų – raumenų sistemos ligomis, ypač Diuchenne raumenų distrofija. Dauguma, bet ne visi iš šių atvejų buvo susiję su tuo, kad tuo pačiu metu buvo skiriamas sukcinilcholinas. Taip pat šių pacientų kraujo serume reikšmingai padidėjo kreatinkinazės koncentracija, o kai kuriais atvejais atsirado su mioglobinurija susijusių pakitimų šlapime. Nepaisant to, kad būta panašumų į piktybinės hiperterminės būklės pasireiškimą, nei vienam iš šių pacientų nepasireiškė raumenų rigidiškumo ar hipermetabolinės būklės požymių ar simptomų. Rekomenduojama anksti ir intensyviai pradėti gydyti hiperkalemiją ir rezistentiškas aritmijas, po to taip pat įvertinti, ar nėra latentinių nervų – raumenų sistemos ligų.

<<< Ankstesnis puslapis    Kitas puslapis >>>